Rima dirbo pardavėja Applegreen degalinėje Celbridge miestelyje 11 metų. Per tuos metus daug darbuotojų pasikeitė, bet ji taip ir liko ten dirbti.

Vieną šaltą lapkričio rytą klientas paklausė Rimos kodo pasinaudoti automobilių plovykla. Tačiau kodas nesuveikė. Rima išėjo ir parduotuvės ir surinko kitą kodą. Rima liepė vairuotojui nuvažiuoti pusę kelio iki automobilio plovyklos ir sustoti, tačiau vairuotojas sustojo per toli nuo jutiklio signalo. Rima žinojo, kad automobilių plovykla sugadins automobilį, jei jis bus paliktas toje vietoje. Ji nuėjo iki automobilio informuoti apie tai vairuotoją. Kai ji priėjo iki automobilio staiga paslydo ir parkrito. Rima susižeidė, bet toliau tęsė darbą savo pamainoje ir tik parėjusi namo atsigulė į lovą. Kitą dieną Rima apsilankė pas savo bendros praktikos gydytoją. Išaiškėjo, kad ji susižeidė nugaros apačią. Ji buvo nedarbinga dvi savaites.

Rima apsilankė Griffin advokatų kontoroje prašydama patarimo. Paaiškėjo, kad Rima niekada nebuvo apmokyta dėl darbo automobilių plovykloje. Iš patirties ji žinojo kaip veikė automobilių plovykla ir kaip padėti klientams, nes jiems pastoviai reikėjo pagalbos. Rimos nugaros sužeidimas pilnai sugijo po mažiau nei metų. Griffin advokatai pateikė paraišką Rimos vardu. Applegreen sutiko su paraiška, kuri buvo pateikta Sužeidimų Tarybai per numatytą 90 dienų periodą. Sužeidimų Taryba šią paraišką įvertino per 9 mėnesius. Jie paskyrė jai €18,000 kompensaciją. Rima džiaugėsi rezultatu ir priėmė pasiūlytą sumą.

Ši istorija yra tikra, tačiau, kad apsaugotume susijusių asmenų privatumą, vardai ir vietovės buvo pakeistos.